Štutgartas, Hamburgas ir Diuseldorfas: Vokietijos miestai uždirba daugiausiai pinigų su pastatytomis transporto priemonėmis

Parkende Fahrzeuge sind für deutsche Städte eine lohnende Einnahmequelle. Laut einer Umfrage in allen Bundesländern verdienten Stuttgart, Hamburg und Düsseldorf im vergangenen Jahr am meisten Geld durch Parkgebühren und Bußgelder. Pro Einwohner betrugen die Einnahmen in diesen Städten etwa 40 Euro, während es in Erfurt, Hannover, Saarbrücken, Mainz und Bremen weniger als 20 Euro waren. In absoluten Zahlen erzielte Berlin mit 114 Millionen Euro die höchsten Einnahmen aus dem Parken. Dahinter folgten Hamburg mit 75 Millionen Euro und München mit 53 Millionen Euro. Diese Zahlen umfassen Einnahmen aus Parkautomaten, Gebühren für Anwohnerparkausweise und Bußgelder von Falschparkern. Von den insgesamt 355 …
Parkavimo transporto priemonės yra vertas pajamų šaltinis Vokietijos miestams. Remiantis visų federalinių valstijų apklausa, Štutgartas, Hamburgas ir Diuseldorfas pernai uždirbo daugiausiai pinigų per parkavimo mokesčius ir baudas. Šiuose miestuose pajamos buvo apie 40 eurų vienam gyventojui, o Erfurte, Hanoveryje, Sarbrückene, Maince ir Bremene tai buvo mažesnė nei 20 eurų. Absoliučiais duomenimis Berlynas pelnė didžiausias pajamas iš automobilių stovėjimo aikštelės su 114 milijonų eurų. Už jo po jo buvo 75 milijonai eurų, o Miunchenas - 53 milijonai eurų. Šie skaičiai apima pajamas iš automobilių stovėjimo mašinų, mokesčiai už gyventojų stovėjimo korteles ir baudos iš melagingų parkų. Iš visų 355 ... (Symbolbild/MB)

Štutgartas, Hamburgas ir Diuseldorfas: Vokietijos miestai uždirba daugiausiai pinigų su pastatytomis transporto priemonėmis

Rengtos transporto priemonės yra vertas Vokietijos miestų pajamų šaltinis. Remiantis visų federalinių valstijų apklausa, Štutgartas, Hamburgas ir Diuseldorfas pernai uždirbo daugiausiai pinigų per parkavimo mokesčius ir baudas. Šiuose miestuose pajamos buvo apie 40 eurų vienam gyventojui, o Erfurte, Hanoveryje, Sarbrückene, Maince ir Bremene tai buvo mažesnė nei 20 eurų.

Absoliučiais skaičiais Berlynas pelnė didžiausias pajamas iš automobilių stovėjimo aikštelės su 114 milijonų eurų. Už jo po jo buvo 75 milijonai eurų, o Miunchenas - 53 milijonai eurų. Šie skaičiai apima pajamas iš automobilių stovėjimo mašinų, mokesčiai už gyventojų stovėjimo korteles ir baudos iš melagingų parkų. Iš visų 355 mln. Eurų visų valstybinių sostinių pajamų, 48 procentai automobilių stovėjimo mokesčių, 45 procentai baudų ir septyni procentai buvo prieinami automobilių stovėjimo aikštelėms rezidentams.

Ateinančiais metais daugelis miestų tikisi didėjančių pajamų. „Viešoji erdvė vis labiau trūksta“, - sakė Štutgarto miestas. Todėl automobilių stovėjimo mokestį miesto centre 2024 m. Pradžioje reikia padidinti dar 20 proc. Mokesčiai iš esmės grindžiami vietinio viešojo transporto tarifais.

Varžybos dėl ribotų vietų šalia gatvių išsiplėtė, ypač metropolizėse. Transporto įmonės nori daugiau eismo juostų, o ne automobilių stovėjimo vietų, dviratininkai reikalauja saugių dviračių takų, reikia restoranų restoranų, kuriems reikalinga vieta lauko maitinimo ir įkrovimo zonoms. Tuo pat metu automobilių skaičius Vokietijoje nesumažėja. Federalinės automobilių transporto tarnybos duomenimis, 2023 m. Pradžioje jau buvo užregistruoti 48,8 milijono automobilių, o 43,4 mln. Vis dar buvo 2013 m. Pradžioje. Tai atitinka maždaug pusės milijono automobilių padidėjimą.

Mainzo elektrinių transporto priemonių automobilių stovėjimo aikštelė iki šiol buvo nemokama, ir, remiantis ataskaita, tai turėtų išlikti bent metus. Tačiau ateityje visi turėtų mokėti daugiau už automobilių stovėjimą mieste. Parkavimo vietos nustatymo ir stebėjimo išlaidos turėtų būti mažiau padengtos plačiajai visuomenei, o vartotojai daugiau finansuoja.

Miuncheno miestas taip pat išreiškia panašius planus. Viešoji vieta privačioms transporto priemonėms stovėti yra „vertinga“. Automobiliai yra vidutiniškai 23 valandos per dieną ir rodo vertingą erdvę, kuri galėtų būti naudojama bet kuriam kitam.

„Deutsche“ aplinkosaugos pagalba mato skubų veiksmų poreikį ir reikalauja tinkamų mokesčių už automobilių stovėjimo vietą viešojoje erdvėje. Londone automobilių stovėjimo aikštelė kelyje kainuoja iki dešimties eurų, tai yra iki 7,50 eurų Amsterdame ir Osle. Vokietijoje tik du iš 104 apžiūrėjo miestus, būtent Heidelbergą ir Osnabrücką, nuosekliai imti mažiausiai trijų eurų per valandą automobilių stovėjimo mokesčius. Štutgartui tai taikoma bent jau miesto centre. Kita vertus, 73 miestuose vis dar įmanoma pastatyti savo automobilį už vieną ar mažiau euro. Aplinkosaugos pagalba reikalauja išsamaus automobilių stovėjimo aikštelės valdymo, turint pagrįstų mokesčių, kad būtų galima susigrąžinti vietą žmonėms.