Aplinkosaugos aktyvistai Berlyne plečia padangas – kas už to?

Aplinkosaugos aktyvistai Berlyne plečia padangas – kas už to?

Berlyno Charlottenburg-Wilmersdorf rajone įvyko nuostabus incidentas, kurio metu nežinomi nusikaltėliai išleido beveik 40 transporto priemonių padangas. Remiantis informacija iš rbb24 Tai nutiko per dieną penktadienį. Prie nukentėjusių transporto priemonių taip pat buvo pridėti su aplinka susiję laiškai, nurodantys galimą ryšį su aplinkosaugos aktyvistų judėjimais. Įvykius tirianti Berlyno policija kol kas negali patvirtinti, kuri grupuotė prisiėmė atsakomybę už nusikaltimus.

Policijos atstovas pranešė, kad Valstybinės kriminalinės policijos biuras pradėjo tyrimą dėl turto sugadinimo. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašios akcijos praeityje dažnai buvo priskiriamos nuo 2021-ųjų Berlyne veikiančių vadinamųjų „Padangų gesintuvų“ aktyvistams, garsėjantiems visureigių ir kitų labai taršių transporto priemonių padangų ištuštėjimu.

Veiksmas Steglitz-Zehlendorf

Lygiagrečioje kampanijoje „Padangų gesintuvų“ grupės klimato aktyvistai paskelbė, kad Steglitz-Zehlendorf mieste apgadino 120 automobilių padangas. Nors X platformos (anksčiau „Twitter“) aktyvistai patvirtino šį incidentą ir netgi ragino dar labiau sugadinti turtą, policija iš pradžių manė, kad nukentėjusių automobilių skaičius yra mažesnis, dviženklis. Šis aktyvistų ir policijos pareiškimų neatitikimas rodo įtampą ir skirtingą šių protestų suvokimą.

Šiuo metu policija vertina incidentus abiejuose rajonuose. Aktyvistai savo veiksmus dažnai vertina kaip būtiną protesto prieš klimatui nepalankias transporto priemones dalį, o valdžia šiuos veiksmus priskiria žalai turtui.

Socialinis spaudimas klimato judėjimams

Dabartinė klimato judėjimo padėtis pasižymi visapusišku spaudimu. Pranešimai rodo, kad aktyvistai vis dažniau susiduria su policijos smurtu ir subtilia bauginimo taktika. Tyrimas, kurį atliko ND srovė rodo, kad 83 procentai iš 162 apklaustų aktyvistų jaučiasi apriboti savo įsipareigojimais. Šie apribojimai atsiranda ne tik dėl tiesioginio smurto, bet ir dėl neigiamo poveikio asmeniniam gyvenimui ir profesinei ateičiai baimės.

Socialinio spaudimo reiškinys sumažina įsitraukimą, nes daugelis aktyvistų jaučia valstybės represijų grėsmę. „Šalinantis poveikis“ gali būti stebimas, kai žmonės yra priversti vykdyti savicenzūrą, o tai daro įtaką visuomenės suvokimui apie klimato judėjimą ir silpnina jų socialinę paramą. Be to, protestas vis labiau suvokiamas kaip grėsmė visuomenės saugumui, kuri daugeliu atžvilgių yra aktyvistų kriminalizavimo pagrindas.

Diskusija apie pilietinio nepaklusnumo supratimą kaip demokratinio dalyvavimo dalį tampa vis aktualesnė. Atsižvelgdami į dabartinius pokyčius, tyrimo autoriai ragina peržiūrėti įstatymus ir praktiką, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieš taikius aktyvistus ir sukurti palankią klimato apsaugą.