Žaliasis vandenilis: nauji tvaraus importo būdai iš Global South

Entdecken Sie die neue Importstrategie der Bundesregierung für grünen Wasserstoff, die bis 2030 einen Bedarf von 95 bis 130 TWh vorsieht. Eine Metastudie des Öko-Instituts beleuchtet die Nachhaltigkeitsdimensionen der Wasserstoffproduktion im Globalen Süden. Erfahren Sie mehr über lokale Partizipation, sozio-ökonomische Faktoren und bestehende Ansätze zur Förderung einer nachhaltigen Zusammenarbeit. Lesen Sie jetzt den ausführlichen Artikel!
Atraskite naują „Green“ vandenilio importo strategiją federalinės vyriausybės strategijoje, kurioje iki 2030 m. Reikia 95–130 TWH. Ekologinio instituto meta tyrimas apšviečia vandenilio gamybos tvarumo matmenis globaliuose pietuose. Sužinokite daugiau apie vietos dalyvavimą, socialinius ir ekonominius veiksnius ir esamus metodus, skatinančius tvarų bendradarbiavimą. Perskaitykite išsamų straipsnį dabar! (Symbolbild/MB)

Žaliasis vandenilis: nauji tvaraus importo būdai iš Global South

Vandenilio gamybos iššūkiai: žvilgsnis į tvarumą pasauliniame South

2024 m. Liepos 24 d. Federalinė vyriausybė pristatė savo vandenilio importo strategiją, siekdama iki 2030 m. Siekti energetikos ir klimato tikslų. Tikimasi, kad Vokietijai vandeniliui kasmet reikės kasmet nuo 95 iki 130 terawatt valandų (TWH), kai didžiąją dalį šio poreikio reikia atsižvelgti importuojant.

Svarbiausias dėmesys skiriamas „žaliam“ vandeniliui, kurio gamyba priklauso nuo atsinaujinančių energijos šaltinių. Šios importo strategijos aktualumas yra svarbus ne tik pačioje Vokietijai, bet ir daro įtaką daugybei pasaulinių pietų šalių, kurios gali atsirasti kaip potencialūs tiekėjai. Šiame kontekste labai svarbu apšviesti platų tvarumo dimensijų spektrą, peržengiantį paprasčiausią „žaliosios“ apibrėžimą.

„Amber Foundation“ palaikomame ekologinio instituto meta tyrime nagrinėjami būtent šie svarbūs aspektai. Tyrime pabrėžiami devyni centriniai tvarumo matmenys, kurie turi būti stebimi vandenilio gamybai ir pernešimui. Tai apima galimybes gauti vandens ir žemės išteklius, taip pat vietos gyventojų ekonominį dalyvavimą. Šie veiksniai yra būtini norint užtikrinti, kad vandenilio gamyba būtų ne tik ekologinė, bet ir socialiai tvaru.

Puikus tyrimo rezultatas rodo, kad tam tikri socialiniai ir ekonominiai klausimai, tokie kaip žemės naudojimo teisės ir aktyvus vietinių interesų grupių įtraukimas, dažnai traktuojami netinkamais. „Geros žinios yra tai, kad jau buvo sukurta daug instrumentų, kurie gali padėti mums integruoti šias dimensijas“,-aiškina Susanne Krieger, „Eco-Institute“ tyrimų asistentė. Jos nuomone, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas dialogui ir bendradarbiavimui su vietiniais veikėjais gamybos šalyse, nes tai sudaro ilgalaikės sėkmingos ir tvarios partnerystės pagrindą.

Meta tyrimo svarba apima ne tik techninę perspektyvą. Tai reikalauja permąstyti, kaip mes suprantame ir įgyvendiname tvarumą vandenilio gamybos kontekste. Nors Vokietija ir kitos tautos skatina savo strategijas sumažinti CO2 išmetimą, labai svarbu, kad su tuo susiję socialiniai ir ekologiniai padariniai neprarandami.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vandenilio gamyba pasauliniuose pietuose yra ne tik energijos gamybos klausimas, bet ir turi didelių padarinių vietos bendruomenių plėtrai. Šios išvados išsamiai nagrinėjamos „Eco-Institute“ tinklaraščio įraše ir meta tyrime. Bendrovių, investuotojų ir sprendimų priėmėjų prašoma atsižvelgti į šias temas, atsižvelgiant į vandenilio ateitį.

Norėdami gauti daugiau informacijos, taip pat gilesnis „Meta“ tyrimo rezultatų ir pradinių taškų tyrimas, suinteresuotas Susanne Krieger gali susisiekti

öko-institut E.V.
Mandy Lapy
Viešas ir komunikacija
Borkumstrasse 2
D-13189 Berlynas
Tel: +49 30 405085-334
M.schossig@oeko.de