Didžiausias visų laikų IT nesėkmė: sunkios pasekmės ir skubus veiksmų poreikis

Didžiausias visų laikų IT nesėkmė: sunkios pasekmės ir skubus veiksmų poreikis

grasinantis žvilgsnis į skaitmeninį pasaulį

Penktadienio rytas, matyt, nekenksmingai pradėjo nuo pavienių pranešimų apie sutrikdytus išvykimus kai kuriuose Europos oro uostuose. Tačiau pranešimai iš viso pasaulio pasklido nuojauta greičiu, kuriame nurodytas nerimą keliantis faktas: globalus IT sutrikimas.

Kai kuriose šalyse prekybos centrų kasos ėmėsi streiko, Kopenhagoje gaisro aliarmų perdavimas nebeveikė, o Australijoje žmonės nebegalėjo naudotis savo pinigais bankuose. Net policijos skubios pagalbos skambučio JAV nebebuvo. Tikrai grėsmingas scenarijus.

Šio niokojančio sutrikimo trigeris buvo klaidingas „Microsoft“ kompiuterių „IT“ apsaugos sistemos „Wroads -Storke“ atnaujinimas. Sistema pakabino ir naudojami kompiuteriai visame pasaulyje nebėra įjungti. Bijotas „mirties bliuzo ekranas“ buvo visur. Tai yra didžiausias IT nesėkmė istorijoje.

Tik po varginančių atnaujinimo priemonių ryte programinės įrangos operatorius galėtų vėl kontroliuoti situaciją. Tačiau IT sistemų nesėkmė ir tai, kad skubiųjų numerių nebebuvo galima įsigyti, turėtų būti aiškus perspėjimas su tolimomis pasekmėmis.

IT infrastruktūros operatoriams dabar reikia skubiai elgtis, o politikams ne tik leidžiama tai lydėti geranoriškais žodžiais. Norint užkirsti kelią tolesniems tokio pobūdžio sutrikimams, gali prireikti naujų įstatymų.

Žvilgsnis į visame pasaulyje naudojamą skaitmeninę technologiją iliustruoja, kad kompiuteriai dažnai dirba su „Microsoft“ programine įranga. Nors „Apple“ ir „Free System Linux“ nėra saugūs prieš išpuolius, „Microsoft“ yra ypač paplitusi. Tačiau Amerikos technologijų kompanija parodė, kad šiuo metu nepriklauso savo atsakomybei.

„Microsoft“ tapo priklausoma nuo kitų paslaugų teikėjų, tokių kaip „CrowdStrike“. Netgi naujos atnaujinimo nepavyko įrašyti, nes visas kompiuteris buvo užblokuotas. „Microsoft“ nepakankamai stebi, kas turi prieigą prie savo sistemų.

Visų pirma, valstybinės institucijos, tokios kaip ugniagesių brigada ir policija, turėtų būti teisiškai įpareigotos užsitikrinti save. Atsarginė sistema su nepriklausomais kompiuteriais, kurie gali įsitraukti į gedimą, turėtų tapti privaloma. Tas pats pasakytina ir apie ligonines ir medicininę priežiūrą.

Gedimą šį kartą sukėlė sistemos klaida. Tačiau niekas neturėtų patikėti, kad priešiškos galios Pekine ar Maskvoje tik akimirką dvejoja, jei jie galėtų naudotis tokiomis techninėmis priemonėmis. Penktadienį kelioms valandoms atidaryta bedugnė, o katastrofą buvo galima tiesiog išvengti. Tačiau vien tik laimės nepakaks kitą kartą.