Kibernetiniai išpuoliai iš Kinijos: didėjanti grėsmė Vokietijos ekonomikai

Kibernetiniai išpuoliai iš Kinijos: didėjanti grėsmė Vokietijos ekonomikai

2023 m. Kinija ėmėsi nerimą keliančio vaidmens, nes pagrindinė kibernetinių išpuolių prieš Vokietijos ekonomiką kilmė. Šios išvados yra iš dabartinio „Digitalverband Bitkom“ tyrimo, kuris atliko išsamią daugiau nei 1000 įvairių Berlyno pramonės įmonių bendrovių apklausą. Duomenys rodo, kad 45 procentai bendrovių apklausė informaciją, kad galėtų atsekti išpuolius prieš jų sistemas Kinijoje. Palyginimui, ši dalis praėjusiais metais buvo 42 procentai.

Ši plėtra kelia nerimą, nes ji atspindi pasaulines tendencijas kibernetinių nusikaltimų srityje. Be artimesnės Kinijos įtakos, 39 procentai suinteresuotų bendrovių pareiškė, kad Rusija yra jų išpuolių kilmė. Ankstesniais metais ši dalis buvo dar didesnė, būtent 46 procentai. Ataskaita taip pat rodo, kad trečdalis ieškomų bendrovių (36 proc.) Neturėjo aiškios informacijos apie užpuolikus ir kad 20 procentų išpuolių netgi galėjo būti pradėtos iš Vokietijos.

akyse esantys nusikaltėliai

Rezultatai taip pat atskleidžia, kas yra pagrindiniai įtariamieji dėl šių kibernetinių išpuolių. Bendrovės įtaria, kad 70 procentų išpuolių organizuotas nusikalstamumas yra paslėptas. Tai yra aiškus įspėjamasis signalas, nes kriminalinės asociacijos yra vis sudėtingesnės ir tikslingesnės. Be to, 20 procentų atvejų buvo nustatyta, kad užsienio žvalgybos paslaugos buvo nustatytos kaip galimi nusikaltėliai - praėjusiais metais padidėjo tik 7 procentai. Taip pat manoma, kad 27 procentai kibernetinių išpuolių buvo motyvuoti kaip buvusių ar dabartinių darbuotojų keršto veiksmai.

Tyrimas taip pat iliustruoja didžiulį grėsmių, susiduriančių su Vokietijos įmonėmis, mastą. Bauginantis 81 proc. Bendrovių skaičius pranešė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių tapo vagysčių, pramoninio šnipinėjimo ir sabotažo aukomis. Be to, dar 10 procentų įtaria, kad jie patyrė tokius įvykius savo įmonėje. Numatoma finansinė žala, padaryta šių atakų, sudaro maždaug 267 milijardus eurų, o tai padidėja 29 proc., Palyginti su ankstesniais metais.

egzistencinė grėsmė įmonėms

„Bitkom“ prezidentas Ralfas Wintergerstas pakomentavo susirūpinimą dėl intensyvėjančios Vokietijos ekonomikos grėsmės situacijos. Jis pabrėžia poreikį, kad įmonės turi sustiprinti savo apsaugos priemones - tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje srityje. Šis veiksmų prašymas tampa skubesnis, tuo labiau kibernetinių išpuolių padariniai. Tyrimo duomenimis, du trečdaliai bendrovių (65 proc.) Dabar egzistuoja dėl kibernetinių atakų, kuriems gresia rimta grėsmė, o tai dramatiškai padidėjo, palyginti su 52 procentais praėjusiais metais.

Ši situacija nėra tik verslo pasaulio vartai; Tai rimta problema, kuri gali turėti įtakos ekonominiam stabilumui Vokietijoje. Bendrovės privalo imtis iniciatyvių priemonių, kad užtikrintų savo duomenis ir sistemas, kad būtų galima kovoti su didėjančia rizika. Atsižvelgiant į tai, išsamūs darbuotojų mokymai ir investicijos į naujausias saugumo technologijas gali būti nepaprastai svarbus siekiant pašalinti pavojus nuo kibernetinės erdvės.

augančios kibernetinės grėsmės iš Rytų

Vystymasis yra aiškus signalas, kad elektroniniai nusikaltimai yra vis didėjanti rizika, ypač atsižvelgiant į geostrateginę įtampą. Didėjant Kinijos įtakai tarptautinėje arenoje, labiau tikėtina, kad noras surengti kibernetines išpuolius. Dabar įmonės turi pergalvoti savo strategijas ir plėtoti kuo atsparias saugumo architektūras nuo užsienio grėsmių.

Auganti kibernetinių išpuolių prieš Vokietijos kompanijas problema taip pat turi tarptautinių padarinių. Padidėjęs kibernetines operacijas, kuriomis siekiama strateginių sektorių, padidėja skirtingų kibernetinės gynybos srities šalių bendradarbiavimas. Tai daroma atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstijų pripažįsta, kokia svarbi jų skaitmeninės infrastruktūros sauga. Atsižvelgiant į tai, ES iniciatyvos tobulinti kibernetinio saugumo standartus ir reikalavo bendros kibernetinio saugumo sistemos valstybėse narėse. Tai parodo, kaip tarpusavyje priklausomos valstybių saugumo architektūros tapo vis labiau tinkle.

Visose nacionalinėse sienose įmonės tampa vis svarbesnės, kad užtikrintų, jog jų sistemos yra pakankamai tvirtos, kad būtų pasirengusios grėsmėms, kurios pasitraukia iš įvairių veikėjų. Padidėjusios ES gairių ir standartų, tokių kaip ES kibernetinio saugumo strategija, siekiama padidinti valstybių narių atsakomybę ir sudaryti bendrą frontą prieš kibernetinius nusikaltimus. Šios priemonės yra ypač aktualios Vokietijos įmonėms, turinčioms didelę kritinės infrastruktūros dalį ir yra eksporto ekonomika.

Poveikis įmonėms

Didėjanti kibernetinių išpuolių grėsmė ne tik turi finansinį poveikį, bet ir daro įtaką strateginei įmonių orientacijai. Daugelis kompanijų vis labiau investuoja į kibernetinio saugumo sprendimus ir moko savo darbuotojus skatinti saugumo supratimą. Remiantis „Bitkom“ apklausa, 70 procentų bendrovių sustiprino saugumo priemones ar įgyvendino naujas technologijas, kad geriau apsisaugotų.

Be to, padidėjus kibernetinėms atakoms, padidėjo diskusija apie atsakomybę ir reguliavimą. Bendrovės vis dažniau yra atsakingos už tai, kad jų sistemos būtų apsaugotos nuo išpuolių ir kad jos būtų pasirengusios tokiems incidentams. Tai taip pat turi teisinių pasekmių, nes dėl duomenų saugumo gairių pažeidimų gali būti skiriamos didelės baudos, tokios, kurios buvo įvestos ES nuo tada, kai įsigaliojo bendras duomenų apsaugos reglamentas (GDPR).

Pažvelkite į statistiką

Bitkomo apklausos rezultatai atskleidžia nerimą keliančias tendencijas. 2023 m. Bendrovės pranešė, kad padidėjo išpuoliai, o tai pabrėžia poreikį sukurti tvirtas saugumo strategijas. 54 procentai apklaustųjų teigė, kad pastaraisiais metais patyrė bent vieną kibernetinę ataką. Dažniausiai paplitę išpuolių rūšys buvo sukčiavimas (62 proc.), Kenkėjiškos programos (45 proc.) Ir DDoS išpuoliai (34 proc.). Ši statistika ne tik iliustruoja išpuolių dažnį, bet ir užpuolikų naudojamų metodų universalumą.

Be to, ekspertai apskaičiavo, kad kibernetinių išpuolių finansinis poveikis Vokietijos ekonomikai viršija programinės įrangos, mokymo kursų ir būtinų saugumo priemonių išlaidas. Bendras ekonominių nuostolių įvertinimas siekia daugiau nei 300 milijardų eurų per metus, o tai parodo problemos skubumą.

Saugumo strategijų nuolatinis situacijos vertinimas ir pritaikymas yra būtinas, nes kibernetinės grėsmės nuolat keičiasi. Todėl holistinės kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimas yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas norint išlaikyti įmonių vientisumą ir užtikrinti jos ilgalaikį konkurencingumą.