Berlyno darbas ir socialinis senatorius Cansel Kiziltepe ragina pertvarkyti nesėkmingą skolų stabdį

Veröffentlicht:

Von:

Die Berliner Arbeits- und Sozialsenatorin Cansel Kiziltepe äußerte sich kritisch zur Schuldenbremse und fordert eine Reform. Ihrer Meinung nach hat sich die Schuldenbremse nicht bewährt und ist trotz der Möglichkeit, Notlagen zu erklären, zu starr. Deshalb solle sie überarbeitet werden. Die Schuldenbremse wurde 2008 auf Bundesebene eingeführt, mit der Vorgabe, dass die Bundesländer sie bis 2020 umsetzen sollen. Berlin hat dies 2020 getan. Bereits Jahre zuvor wurden allerdings die Investitionen reduziert. Doch gerade für die Herausforderungen der Energie-, Klima- und Verkehrswende sowie für den Wohnungsbau und die Integration zugewanderter Menschen seien mehr öffentliche Investitionen notwendig, betont die Senatorin. Aus diesem …
Berlyno darbas ir socialinis senatorius Cansel Kiziltepe kritiškai pakomentavo skolų stabdį ir ragina vykdyti reformą. Jos nuomone, skolos stabdys neįrodė savęs ir, nepaisant galimybės paaiškinti ekstremalias situacijas, yra per griežtas. Todėl jis turėtų būti peržiūrėtas. Skolos stabdys buvo įvestas federaliniu lygmeniu 2008 m., Kai federalinės valstybės turėtų jas įgyvendinti iki 2020 m. Berlynas tai padarė 2020 m. Tačiau investicijos buvo sumažintos metais anksčiau. Tačiau senatorius pabrėžia daugiau viešų investicijų, susijusių su energetikos, klimato ir eismo pervedimų, taip pat būsto ir integracijos iššūkiams. Iš to ... (Symbolbild/MB)

Berlyno darbas ir socialinis senatorius Cansel Kiziltepe kritiškai pakomentavo skolų stabdį ir ragina vykdyti reformą. Jos nuomone, skolos stabdys neįrodė savęs ir, nepaisant galimybės paaiškinti ekstremalias situacijas, yra per griežtas. Todėl jis turėtų būti peržiūrėtas.

2008 m. Federaliniame lygmenyje buvo įvestas skolos stabdys, reikalaujant, kad federalinės valstybės turėtų jas įgyvendinti iki 2020 m. Berlynas tai padarė 2020 m. Tačiau investicijos buvo sumažintos metais anksčiau. Tačiau senatorius pabrėžia daugiau viešų investicijų, susijusių su energetikos, klimato ir eismo pervedimų, taip pat būsto ir imigrantų integracijos iššūkiais.

Dėl šios priežasties reikia surengti sąžiningą diskusiją apie reformą, siekiant naujos auksinės taisyklės: investicijos ateityje turėtų būti finansuojamos paskolomis.

Specialioji turto apsauga, kurią Juodojo raudonojo Berlyno senatas nusprendė už įprasto namų ūkio ribų, mano, kad Kiziltepe daro teisingus veiksmus. Po Brėmeno ir Sarlando Berlynas yra trečioji valstybė, einanti šiuo keliu. Ekspertų egzaminas parodė, kad specialios lėšos leidžiamos teisiškai ir nepažeidė skolos stabdžio.

Pasak „Kiziltepe“, atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, galimas specialiojo fondo įsteigimas. Tai egzistuoja Berlyne, atsižvelgiant į klimato krizę ir Ukrainos karą. Specialusis fondas turėtų būti skirtas užtikrinti, kad Berlynas galėtų pasiekti klimato apsaugos tikslus ir tai būtų indėlis į klimatą ir teisingumą.

Belieka išsiaiškinti, ar išklausyta skolos stabdžių reformos paklausa ir ar kitos federalinės valstybės laikysis Berlyno modelio ir sukurs specialų klimato apsaugos fondą. Tačiau diskusija šiomis temomis įsibėgėja.